PPTF prevencija: kaip išvengti FNTT patikrinimo

Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo (PPTF) prevencija

FNTT prie LR VRM direktorius įsakymu Nr. V-185 patvirtino BUHALTERINĖS APSKAITOS AR MOKESČIŲ KONSULTAVIMO PASLAUGAS TEIKIANČIOMS ĮMONĖMS IR ŠIAS PASLAUGAS SAVARANKIŠKAI TEIKIANTIEMS ASMENIMS SKIRTUS NURODYMUS, KURIAIS SIEKIAMA UŽKIRSTI KELIĄ PINIGŲ PLOVIMUI IR (AR) TERORISTŲ FINANSAVIMUI (toliau – PPTF prevencija). Esminės buhalteriui kylančios pareigos: nustatyti įmonės tikruosius naudos gavėjus ir identifikuoti įtartinas operacijas.

Nors pinigų plovimui ir teroristų finansavimui siekiama užkirsti kelią tais pačiais nurodymais, šie nusikaltimai vykdomi skirtingomis priemonėmis. Pinigų plovimo atveju į įmonės veiklą bandoma įtraukti neteisėtai įgytas lėšas, bandant įnešti jas kaip kapitalą arba kaip tipinės veiklos pajamas. Teroristų finansavimo atveju priešingai, teisėtas įmonės lėšas bandoma pervesti į teroristų kontroliuojamas banko sąskaitas arba jomis bandoma apmokėti sąskaitas faktūras už teroristams suteiktas paslaugas. Todėl buhalteriui tenka prievolė stebėti tiek įeinančius, tiek išeinančius pinigų srautus.

Jei įmonės vadovas pateikia visus duomenis, kurių reikia buhalteriui įgyvendinti įstatymų reikalavimus, ir vadovaujasi buhalterio rekomendacijomis, PPTF prevencija nesukuria įmonei jokių papildomų kaštų ar nepatogumų. Tačiau jei įmonės vadovas bando nuslėpti duomenis, jei įmonė sudarinėja įtartinus sandorius arba vien dėl netinkamo jų įforminimo normalūs sandoriai tampa įtartini, tai sukuria daug papildomo darbo buhalteriui. Rezultate tokia įmonė švaisto pinigus už papildomą buhalterio darbą, kurio buvo galima išvengti, ir sulaukia FNTT tikrinimų, kurie gali trikdyti įmonės veiklą.

Naudos gavėjai

Visi juridiniai asmenys privalo Registrų centro Juridinių asmenų naudos gavėjų informacinėje sistemoje (JANGIS) užregistruoti įmonės naudos gavėjų sąrašą. Įmonę valdant fiziniams asmenims, tai prilygsta akcininkų sąrašo pateikimui. Jei įmonė nėra užregistravusi naudos gavėjų sąrašo, tai gali atlikti buhalteris prieš pradėdamas vesti apskaitą.

Jei įmonės akcininkai yra juridiniai asmenys, naudos gavėjų sąraše turi būti identifikuoti galutiniai naudos gavėjai fiziniai asmenys. Jei akcininkai yra Lietuvoje registruotos įmonės, JANGIS turi būti sutvarkyti visos įmonių grupės duomenys. Buhalteriui tai kelia papildomą rūpestį, nes pasikeitus akcininkams motininėje įmonėje, dukterinės įmonės apskaitoje to nesimato, bet buhalteris apie tai privalo būti informuotas. Todėl jei įmonės akcininkai yra juridiniai asmenys, buhalteris gali optimaliai vesti tik visų grupės įmonių buhalteriją ir PPTF prevenciją joms visoms vykdyti bendrai. Nors įmanoma vesti ir vienos dukterinės įmonės buhalteriją atskirai, tai yra neracionalu.

Jei įmonės akcininkai yra užsienyje registruoti juridiniai asmenys, įrodyti tikruosius naudos gavėjus tampa sudėtinga, tam reikia notaro patvirtintų dokumentų. Tokios akcininkų struktūros palaikymas yra brangus, vien už banko sąskaitos turėjimą Lietuvoje populiariuose bankuose tokia įmonė sumoka daugiau kaip 1 000€ per metus. Tai apsimoka tik didelėms įmonių grupėms.

Mažos įmonės dažniausiai priklauso fiziniams asmenims. MB nariai gali būti tik fiziniai asmenys, todėl toks klausimas iš viso nekyla. UAB atveju, vykdant kelis atskirus verslus su keliomis įmonėmis, aiškiau ir pigiau yra fiziniam asmeniui valdyti tų įmonių akcijas tiesiogiai. Holdingas, kai įmones valdo kita įmonė, įgauna prasmę tik tuomet, kai iš tokios akcininkų struktūros gaunama nauda padengia bent grupės teisininko ir buhalterio sąnaudas.

Įtartini sandoriai

PPTF prevencijos nurodymai įpareigoja buhalterį identifikuoti įtartinus sandorius ir imtis konkrečių veiksmų:

1. Įtartinos piniginės operacijos ar sandorio sustabdymas.
2. Pranešimas apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius.
3. Sudėtingų ar neįprastai didelių sandorių ir neįprastų sandorių struktūros nagrinėjimas.

Kriterijų sąrašas, kas yra įtartinas sandoris, nėra baigtinis ir buhalteris pats turi vertinti, ar įstatymuose neaptartas atvejis yra įtartinas sandoris. Tačiau FNTT prie LR VRM direktoriaus įsakymu Nr. V-240 patvirtintas PINIGŲ PLOVIMO IR ĮTARTINŲ PINIGINIŲ OPERACIJŲ AR SANDORIŲ ATPAŽINIMO KRITERIJŲ SĄRAŠAS pateikia daugiau kaip 50 kriterijų, kai sandoriai tikrai yra įtartini.

Buhalteris negali skirti laiko individualiai įvertinti kiekvieną operaciją pagal visus kriterijus. Todėl naudojame dalinai arba pilnai automatizuotus saugiklius, kad buhalteris peržiūrėtų sistemos galimai įtartinomis pripažintas operacijas. Šis procesas yra nuolat tobulinamas ir įtartinų sandorių kriterijai gali keistis.

Šiuo metu sandorį laikome įtartinu, kai jo suma siekia 10 tūkst. € ir tenkinama bent viena iš šių sąlygų:

1. Atsiskaityta grynaisiais pinigais, pvz.: atskaitingam asmeniui iš kasos išmokama daugiau kaip 10 tūkst. €.
2. Sandoris neatitinka kliento steigimo dokumentuose nurodytų veiklos rūšių, pvz.: el. prekybą vykdanti įmonė nusiperka butą.
3. Įmonė nėra finansiškai pajėgi prisiimti tokius įsipareigojimus, pvz.: 5 tūkst. € nuosavo kapitalo turinti įmonė sumoka 10 tūkst. € avansą.
4. Sandoriu perduodamo turto kaina akivaizdžiai neatitinka vidutinės rinkos vertės, pvz.: Registrų centro duomenimis 100 tūkst. € vertas butas parduodamas už 50 tūkst. €.
5. Sandoris sudaromas su tikslinėje teritorijoje (offshore) registruota įmone, pvz.: įmonė sumoka 10 tūkst. € Belize registruotam tiekėjui.
6. Įmonės vadovas laiku nepateikia buhalteriui neginčytinų įrodymų, kad sandoris nėra įtartinas.

Buhalteriui identifikavus įtartiną sandorį, tai nereiškia, kad sandoris yra neteisėtas. Tai tik įpareigoja buhalterį surinkti ir pateikti sandorio duomenis FNTT. Tuomet FNTT pareiga yra nustatyti, ar sandoris galimai yra neteisėtas ir reikia vykdyti patikrinimą, ar jis yra teisėtas ir jokie veiksmai nebus vykdomi.

Didesnės rizikos įmonės

FNTT prie LR VRM direktorius įsakymu Nr. (projektas 25-11580) patvirtino FINANSINĖS APSKAITOS AR MOKESČIŲ KONSULTAVIMO PASLAUGAS TEIKIANČIŲ JURIDINIŲ ASMENŲ IR ŠIAS PASLAUGAS SAVARANKIŠKAI TEIKIANČIŲ ASMENŲ, TAIP PAT ASMENŲ, KURIE, VYKDYDAMI SAVO PAGRINDINĘ VERSLO ARBA PROFESINĘ VEIKLĄ, ĮSIPAREIGOJA TIESIOGIAI ARBA PER KITUS ASMENIS, SU KURIAIS TAS KITAS ASMUO YRA SUSIJĘS, TEIKTI MATERIALINĘ PAGALBĄ, PARAMĄ AR PATARIMUS MOKESČIŲ KLAUSIMAIS, INFORMACIJOS, SUSIJUSIOS SU PINIGŲ PLOVIMO IR (ARBA) TERORISTŲ FINANSAVIMO PREVENCIJOS PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMU, TEIKIMO FINANSINIŲ NUSIKALTIMŲ TYRIMO TARNYBAI PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS TVARKOS APRAŠAS (toliau – informacijos teikimo FNTT aprašas). Jis įpareigoja kasmet teikti informaciją apie klientus, kuriuos FNTT vertina kaip didesnės rizikos.

Buhalteris kasmet FNTT praneša apie tokius savo klientus:

1. Gyvenantys arba turintys buveines didelės rizikos trečiosiose valstybėse, vadovaujantis ES reglamentu Nr. 2016/1675 (Iranas, Irakas, Afganistanas, Sirija, Bosnija ir Hercegovina ir pan.);
2. Politiškai pažeidžiami asmenys (PEP) ir jų valdomos įmonės;
3. Juridiniai asmenys, kurių nuosavybės struktūra atrodo neįprasta arba pernelyg sudėtinga atsižvelgiant į juridinio asmens veiklos pobūdį;
4. Kriptoturto paslaugų teikėjai, virtualiųjų valiutų keityklų operatoriai, depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriai;
5. Patys yra įpareigoti įgyvendinti PPTF prevencijos priemones;
6. Asmenys, kurių metinė apyvarta lygi arba viršija 5 mln. Eur.;
7. Asmenys, kurių metinė apyvarta lygi arba viršija 1 mln. Eur.

Jei atitinkate bent 1 iš aukščiau nurodytų sąlygų, planuokitės, kad FNTT gali pareikalauti daugiau duomenų apie jūsų sudaromus sandorius, todėl tai didins finansinės apskaitos tvarkymo paslaugų kainą.

Ne PPTF srities nusikaltimai

Dėl PPTF prevencijos procedūrų, kurios įpareigoja identifikuoti visas įtartinas operacijas, gali būti identifikuojami ir kiti, su PPTF nesusiję nusikaltimai. Nors tai nėra PPTF veikos ir kai kuriais atvejais įstatymai nenumato buhalteriui prievolės nagrinėti dėl tokių priežasčių įtartinų sandorių, praktiškai visada tokios operacijos yra identifikuojamos kaip įtartinos pagal PPTF prevencijos procedūras ir jų duomenys perduodami FNTT. FNTT atlieka ne tik PPTF prevencijos kontrolę, todėl gavę tokią informaciją jie reaguoja ir į kito pobūdžio nusikaltimus.

FNTT taip pat tiria:

1. Tarptautines ir nacionalines veikas, susijusias su PVM, akcizo, pelno ir kitų mokesčių grobstymu ar mokestinės prievolės išvengimu ar panaikinimu apgaule ir su apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu.
2. Veikas, susijusias su Europos Sąjungos paramos lėšų neteisėtu gavimu ir panaudojimu.
3. Veikas, susijusias su sukčiavimu ir turto pasisavinimu ar iššvaistymu finansų įstaigose (bankuose, kredito unijose), manipuliavimą kainomis energetikos sektoriuje.

Nors PPTF prevencijos teisės aktai suteikia rimčiausią teisinį pagrindą tirti įtartinus sandorius, visgi dažniausiai dėl įtartinų sandorių yra nustatomi kitokio pobūdžio nusikaltimai: 

1. Mokesčių vengimas teisėtai įgytas įmonės lėšas neteisėtai panaudojant teisėtiems akcininkų poreikiams tenkinti, taip išvengiant pelno ir gyventojų pajamų mokesčių. Mokesčių vengimo atvejus aktyviau tiria VMI, tačiau buhalteris teikia duomenis VMI tik pagal pareikalavimą. Visgi VMI gali gauti šiuos duomenis iš FNTT, kuriai buhalteris yra įpareigotas proaktyviai pranešti apie įtartinus sandorius.
2. PVM ir akcizų grobstymas, kai teisėtai sumokėti mokesčiai yra neteisėtai susigrąžinami ir galiausiai tampa įmonės akcininkų nuosavybe. Tokiose schemose dažniausiai dalyvauja daug įmonių iš įvairių šalių. Vienos įmonės buhalterinę apskaitą vedančiam buhalteriui sandoriai gali atrodyti visiškai normalūs ir atitinkantys tipinę veiklą. Buhalteris nežino, ar pagal jo apskaitomus prekių pardavimo sandorius realiai buvo perduotos prekės, ar tie sandoriai fiktyvūs. Tačiau jei įmonė yra tik tranzitinė prekių judėjimo karuselėje, tokie sandoriai yra identifikuojami kaip įtartini ir pagal PPTF prevencijos kriterijus.
3. Tyčinis bankrotas, kuriam ruošiantis kreditorių lėšos yra neteisėtai perkeliamos į kitas įmones kaip jų pajamos ir tampa teisėtu kitų įmonių turtu be įsipareigojimu kreditoriams. Tokie sandoriai praktiškai visada yra identifikuojami kaip įtartini pagal PPTF prevencijos kriterijus. Dažniausiai tai būna skuboti vadovo veiksmai, po kurių labai greitai seka įmonės bankrotas. Visus buhalterinės apskaitos duomenis perėmęs bankroto administratorius teismo keliu nuginčija tokius įmonei nenaudingus sandorius ir susigrąžina įmonei priklausiusį turtą.

Prevencija prieš PPTF prevenciją

PPTF prevencijos veiksmai sukelia papildomas sąnaudas tiek buhalteriui, tiek įmonei, tiek FNTT. Todėl visi suinteresuoti, kad sandoriai nebūtų nei neteisėti, nei įtartini, nei potencialiai įtartini.

Tačiau tai nereiškia, kad įmonės vadovas turi dirbtinai išskaidyti sandorį į mažesnius arba pateikti netikslius duomenis, kad įtartinas sandoris formaliai neatitiktų įtartino sandorio kriterijų. Panašios operacijos su tais pačiais subjektais gali būti vertinamos kaip vienas sandoris, o toks jų skaidymas tik padidina įtartinumą. Todėl vadovas turi siekti, kad sandoris būtų visiškai skaidrus ir aiškus.

Skaidrūs sandoriai:

1. Mokėjimai atliekami banko pavedimu. Jei per metus su vienu asmeniu įmonė atsiskaito daugiau kaip 3 000€ grynaisiais, tai kelia papildomų reikalavimų ne tik pagal PPTF prevencijos teisės aktus.
2. Atitinka Registrų centre ir VMI užregistruotą ekonominės veiklos kodą. Jei įmonė pradėjo vykdyti jai nebūdingus sandorius, turėtų būti atnaujinti įstatai ir VMI registriniai duomenys dėl veiklos kodų.
3. Atitinka įmonės finansines galimybes. Jei įmonė planuoja neįprastai didelius įsipareigojimus, prieš juos prisiimant balanse turėtų būti užregistruojami finansavimo šaltiniai.
4. Atitinka rinkos sąlygas ir siekia pelno. Jei įmonė planuoja turto perleidimo ar įsigijimo sandorį, kuris buhalteriškai atrodo nenaudingas, prieš jį atlikdama turėtų pagrįsti sandorio sumą užsakydama turto vertinimą.
5. Sudaromi su skaidriai veikiančiais partneriais. VMI iš karto įtartinai vertina visus tikslinėse teritorijose įsteigtus tiekėjus, todėl tokių sandorių sumas reikia išskirti ir pelno mokesčio deklaracijoje. Jei yra galimybė, vienkartiniams sandoriams geriau rinktis vietinius paslaugų teikėjus. Kai kurios industrijos veikia išimtinai tik tikslinėse teritorijose dėl anonimiškumo ar turto apsaugos, o ne dėl mokesčių naudos (pvz., VPN teikėjai), tuomet pirkimai iš jų turi būti kuo aiškiau dokumentuoti. Jei įmonė su tokiu tiekėju turi nuolatinius stambių sandorių santykius, PPTF prevencijos sąnaudos ir patikrinimai turėtų būti priimami kaip tipinės veiklos sąnaudos, iki kol tokie sandoriai taps įprasti įmonės veikloje ir FNTT bei VMI jų nebetikrins.
6. Yra pagrįsti aiškiais dokumentais. Buhalteriui išsiaiškinus detales, sandoris galimai bus pripažintas neįtartinu. Net jei dokumentai tik sustiprins jo įtartinumą pagal formalius kriterijus, tyrėjams jie gali įrodyti jo teisėtumą. Bet jei vadovas nesuteikia reikalingų duomenų, buhalteris negali atlikti įstatymais reikalaujamo nagrinėjimo ir privalo perduoti nepilnus duomenis FNTT. Tyrėjai, negavę duomenų savanoriškai, juos išsireikalaus poveikio priemonėmis arba įtars kaip pažeidimą ar nusikaltimą. Net kai įmonės sandoris yra teisėtas, nevykdydamas teisėtų nurodymų pateikti dokumentus vadovas užsitrauks asmeninę atsakomybę pagal Administracinių nusižengimų kodeksą.

Jei verslininkas nesutinka su įstatymo reikalavimu, jis gali rinktis kitą jurisdikciją įmonės įsteigimui, kur tokio reikalavimo nėra. Įstatymų nesilaikymas sukelia nuostolius ir asmenines nuobaudas, o tai gali privesti prie įmonės bankroto, asmeninio turto praradimo, draudimo asmeniui eiti vadovaujančias pareigas ar net laisvės apribojimo.

Mūsų patirtimi, dauguma įtarimų kyla vien dėl to, kad vykdant teisėtus sandorius nėra pateikiama pakankamai informacijos. Žinodamas, ko įstatymai reikalauja iš buhalterių ir inspektorių, vadovas gali pasiruošti reikalingus dokumentus dar iki sudarydamas sandorį. Taip jis išvengs patikrinimų ir sutaupys tiek laiko, tiek lėšų.