Sąvokos
Finansinė atskaitomybė yra finansinių duomenų apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus, pinigų srautus bei jų aiškinimo periodinis parengimas nustatyta forma. Finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinys (metinės ataskaitos) teikiamas Registrų centrui po kiekvienų ataskaitinių metų „uždarymo“.
Metų uždarymas – tai pelno (nuostolių) ataskaitos užnulinimas, perkeliant jos rezultatą į balanso nepaskirstytojo pelno eilutę. Pradėjus naujus metus, sausio 1 d. visose didžiosios knygos balanso sąskaitose yra tik 1 operacija – iš praeitų metų perkeltas tų sąskaitų likutis. Po to jau nebegalima koreguoti praeitų metų duomenų. Tuomet yra suformuojamos ir vadovo pasirašomos visos į finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinį įeinančios ataskaitos.
Mažų įmonių vadovai turi suprasti bent balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitas. Jos realiai parodo, ar įmonė yra moki (turi daugiau sukaupto turto nei įsipareigojimų) ir ar įmonė dirba pelningai. Jei vadovas priiminėja sprendimus žiūrėdamas tik į banko sąskaitos likutį, tai gali privesti prie bankroto.
Aiškinamasis raštas, pinigų srautų ataskaita ir pan. yra skirti finansininkams. Mažų įmonių vadovams jos dažniausiai nėra svarbios, o labai mažos įmonės jų iš viso nerengia.
Nuo įmonės dydžio priklauso, kokias ataskaitas ji turi rengti ir viešinti.
Įmonės dydis
LR Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymas (ĮĮGAĮ) įmones kategorizuoja į labai mažas, mažas, vidutines ir dideles įmones. Nustatant įmonės dydį pagal ĮĮGAĮ, ne mažiau kaip 2 rodikliai iš 3 turi neviršyti nustatytos ribos.
Labai mažos įmonės
- Balanse nurodyto turto vertė – 450 tūkst. eurų.
- Pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius finansinius metus – 900 tūkst. eurų.
- Vidutinis metinis darbuotojų skaičius per ataskaitinius finansinius metus – 10 darbuotojų.
Mažos įmonės
- Balanse nurodyto turto vertė – 7,5 mln. eurų;
- Pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius finansinius metus – 15 mln. eurų;
- Vidutinis metinis darbuotojų skaičius per ataskaitinius finansinius metus – 50 darbuotojų.
Vidutinės įmonės
- Balanse nurodyto turto vertė – 25 mln. eurų;
- Pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius finansinius metus – 50 mln. eurų;
- Vidutinis metinis darbuotojų skaičius per ataskaitinius finansinius metus – 250 darbuotojų.
Mažosios bendrijos
LR ĮĮGAĮ 4 str. 7 d. nustato, kad mažosios bendrijos neskirstomos į čia nurodytas kategorijas.
Smulkusis ir vidutinis verslas
ĮĮGAĮ įtvirtinti įmonių dydžio kriterijai yra skirtingi, nei tokias pačias kategorijas nustatančiame LR Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme (SVVPĮ). Dažniausiai ĮĮGAI vertinimu ta pati įmonė yra priskiriama didesnių įmonių kategorijai, nei pagal SVVPĮ kriterijus.
Įmonės dydis pagal ĮĮGAĮ yra svarbus tik buhalteriams ir nedaro įtakos verslo sąlygoms. Europos ir valstybės paramos apribojimai yra nustatomi pagal SVVPĮ apibrėžtus įmonių dydžius.
Finansinių ataskaitų rinkinys
Įmonės dydis pagal ĮĮGAĮ nulemia, kiek duomenų įmonė turi teikti Registrų centrui pasibaigus metams. Kuo mažiau ataskaitų įmonė turi teikti, tuo mažiau kainuoja jas parengti ir tuo mažiau duomenų atskleidžiama konkurentams.
Labai mažos įmonės, taikančios išimtis
Labai mažos įmonės rengia tik trumpą balansą ir trumpą pelno (nuostolių) ataskaitą. Tai yra 2 ataskaitos, kurias buhalteris nuolat palaiko teisingas ir kurias vadovas nuolat stebi, kad suprastų įmonės finansinę situaciją. Todėl labai mažų įmonių FA rinkinio parengimas yra trumpa ir lengva užduotis.
LR ĮĮGAĮ 8 str. 2 d. numato jau minėtas išimtis labai mažoms įmonėms: nerengti aiškinamojo rašto ir rengti trumpas balanso bei pelno (nuostolių) ataskaitas.
Tačiau, jei labai maža įmonė pasirenka taikyti šias išimtis, vadovaujantis LR ĮĮGAĮ 9 str. 2 d. ji privalo pateikti papildomą informaciją po balansu, jei metų eigoje buvo tokių įvykių:
- informaciją apie balanse neparodytus finansinius pasižadėjimus, garantijas, neapibrėžtuosius įsipareigojimus, neapibrėžtąjį turtą bendromis sumomis, nurodydama visų reikšmingų užstatų rūšį ir pobūdį;
- informaciją apie visus pasižadėjimus, susijusius su pensijomis pagal ilgalaikio atlygio planus ir įmonių grupės įmonėmis, pagal jungtinės veiklos sutartį kontroliuojamomis bendrosiomis įmonėmis arba asocijuotosiomis įmonėmis;
- informaciją apie įmonės vadovui, valdymo ir priežiūros organų nariams išmokėtų avansų ir suteiktų paskolų sumas, nurodydama palūkanų normas, pagrindines paskolų sąlygas ir visas sugrąžintas, nurašytas arba atsisakytas sumas, taip pat už šiuos asmenis teikiant visų rūšių garantijas įmonės prisiimtų pasižadėjimų sumą, nurodydama atskirai įmonės vadovui, valdymo ir priežiūros organų nariams tenkančią sumą;
- reikšmingą informaciją apie įvykius, įvykusius po finansinių metų pabaigos.
Kad labai maža įmonė neturėtų prievolės teikti viešų paaiškinimų dėl savo finansinės padėties, ji turi neteikti jokių pasižadėjimų ir garantijų, neturėti neapibrėžtojo turto ir neapibrėžtų įsipareigojimų, nemokėti avansų ir neteikti paskolų vadovui. Dauguma labai mažų įmonių to ir nedaro. Kitu atveju įmonė negali naudotis išimtimi neteikti paaiškinimų.
Labai maža įmonė negali takyti išimčių ir turi teikti mažų įmonių finansinių ataskaitų rinkinį, jeigu jos vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje arba jeigu ji yra finansų kontroliuojančioji įmonė.
Mažos įmonės ir labai mažos įmonės, netaikančios išimčių
Mažos įmonės rengia sutrumpintą balansą, pilną pelno (nuostolių) ataskaitą ir finansinių ataskaitų aiškinamąjį raštą. Jei įmonėje nebuvo jokių išskirtinių sandorių, aiškinamasis raštas iš esmės yra šabloninis ir jokios vertingos informacijos neatskleidžia.
Vidutinės ir didelės įmonės
Vidutinės įmonės rengia pilną balansą, pilną pelno (nuostolių) ataskaitą, pinigų srautų ataskaitą, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitą ir finansinių ataskaitų aiškinamąjį raštą.
Mažosios bendrijos
Mažosios bendrijos, taikančios visus VAS, nepriklausomai nuo jų dydžio, sudaro tas pačias ataskaitas, kaip ir mažos įmonės. Vadinasi, net ir labai mažos mažosios bendrijos negali pasinaudoti išimtimis – jos turi parengti ilgesnį balansą, ilgesnę pelno (nuostolių) ataskaitą ir aiškinamąjį raštą.
Mažosios bendrijos turi teisę pasirinkti tvarkyti finansinę apskaitą vadovaujantis tik 38-u VAS. Jame nustatyta balanso forma yra beveik identiška LR ĮĮGAĮ nustatytai mažų įmonių sutrumpinto balanso formai, tik kapitalo dalis pritaikyta konkrečiai pagal mažųjų bendrijų specifiką. MB pelno (nuostolių) ataskaitos forma yra tokia pati trumpa, kaip ir labai mažų įmonių trumpos pelno (nuostolių) ataskaitos forma, tačiau jos eilutės yra visiškai kitokios.
Pagal 38-ą VAS rengiamos MB ataskaitos atskleidžia iš esmės tą patį, ką atskleidžia ir mažų įmonių rengiamos ataskaitos. Tačiau jas parengti ir analizuoti yra sudėtingiau: kai kurios apskaitos programos iš viso neturi šių tik MB taikomų formų, o buhalteriai ir finansų analitikai nėra prie jų pripratę. Kadangi mažosios bendrijos turi teisę taikyti visus VAS ir naudoti mažų įmonių ataskaitų formas, daugumai mažųjų bendrijų taip patogiausia ir daryti.
Praktikoje Registrų centras priima mažųjų bendrijų ataskaitas bet kuria forma. 89% mažųjų bendrijų teikia specialiai mažosioms bendrijoms sukurtas ataskaitas. 6% mažųjų bendrijų teikia mažų įmonių ataskaitas. 5% mažųjų bendrijų teikia labai mažų įmonių, taikančių išimtis, ataskaitas, nors LR ĮĮGAĮ nenumato tokios galimybės. Keletas mažųjų bendrijų teikia netgi didelių įmonių finansinių ataskaitų rinkinį, nors įstatymai to nei reikalauja, nei leidžia.
Kol kas mažųjų bendrijų teikiamos ataskaitos nėra tikrinamos ir netaikoma jokia atsakomybė už neteisingos formos ataskaitas. Todėl nusistovėjo praktika, kad mažosios bendrijos Registrų centrui teikia tokias ataskaitas, kokių iš jų reikalauja kredito įstaigos arba su kuriomis yra įpratę dirbti įmonių grupių buhalteriai. Dauguma mažųjų bendrijų priklauso vieną įmonę turintiems fiziniams asmenims, didelė jų dalis apskaitą tvarko patys pagal 38-ą VAS, todėl didžioji dalis MB ir teikia specialiai MB sukurtas ataskaitas.
Vadovybės ataskaita
Didelės ir vidutinės įmonės bei visos įmonės, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, taip pat turi pateikti vadovybės ataskaitą.
Vadovybės ataskaitoje pateikiama ne tik finansinė informacija, bet ir informacija apie tvarumą, aplinkosaugą, personalą, filialus, verslo planus, verslo rizikas ir jų mažinimo priemones, vadovus, savų akcijų supirkimą ir pan. Todėl vidutinių ir didelių įmonių ataskaitų rinkinio rengime dalyvauja visa įmonės vadovybė, ne tik buhalteris.
Kai mažos ir labai mažos įmonės nerengia vadovybės ataskaitos, jos vis tiek turi po balansu arba aiškinamajame rašte atskleisti informaciją (ĮĮGAĮ 19 str. 8 d.) apie įsigytas savo akcijas. Tai yra labai reta situacija mažoms ir labai mažoms įmonėms, todėl daugumai jų visi reikalavimai dėl vadovybės ataskaitos yra neaktualūs.
Finansinis auditas
Vadovaujantis LR Finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatymu (FAAKUPĮ), 3 str. 2 d., įmonės metines finansines ataskaitas reikia audituoti, jei ji per metus gavo daugiau kaip 500 tūkst. EUR paramos arba ne mažiau kaip 2 rodikliai paskutinę finansinių metų dieną viršija šiuos dydžius:
- balanse nurodyto turto vertė – 2,5 mln. EUR;
- pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius finansinius metus – 4,5 mln. EUR;
- vidutinis metinis darbuotojų skaičius, apskaičiuotas finansų ministro nustatyta tvarka, per ataskaitinius finansinius metus – 50 darbuotojų.
Labai mažų įmonių ataskaitų audituoti nereikia. Tačiau maža įmonė gali viršyti nustatytas ribas ir jos ataskaitas teks audituoti.
Metinių ataskaitų pateikimo terminai
Jei įmonės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, metinės ataskaitos turi būti patvirtintos iki balandžio 30 d. ir pateiktos Registrų centrui iki gegužės 30 d.
LR ABĮ 24 str. 1 d. nustato, kad visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. 58 str. 2 d. nustato, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas tvirtina bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį.
Atitinkamai, LR MBĮ 23 str. 3 d. nustato, kad mažosios bendrijos turi patvirtinti metines ataskaitas per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.
LR ABĮ 58 str. 3 d. nustato, kad metinių finansinių ataskaitų rinkinys turi būti pateiktas Registrų centrui per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo.
Finansinių ataskaitų parengimo kaina
Labai mažų įmonių FA rinkinio parengimas praktiškai nieko nekainuoja, nes tas ataskaitas įmonė naudoja savo veikloje.
Mažų įmonių FA rinkinio parengimas jau yra atskira užduotis buhalteriui su papildomomis sąnaudomis, nes reikia parengti ir kai kuriose situacijoje net audituoti ataskaitas, kurios vadovui ne visada reikalingos įmonės valdymui.
Vidutinių ir didelių įmonių FA rinkinio parengimas yra gan brangus, nes reikia parengti daug ataskaitų, kurios įmonės vadovui nėra reikalingos, tačiau paviešina įvairios informacijos apie įmonę.