Debetines mokėjimų korteles tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims bankai ir mokėjimo įstaigos išduoda ir nemokamai.
Kreditinių mokėjimo kortelių sąlygos įmonėms ir fiziniams asmenims gali labai stipriai skirtis. Dažniausiai mažos įmonės savininkas ir vadovas gali gauti kreditinę kortelę kaip fizinis asmuo greičiau ir geresnėmis sąlygomis, nei kaip įmonė. Todėl kreditinių kortelių įmonės vardu čia nevertiname.
Debetinės mokėjimo kortelės
Visų Lietuvos bankų debetinės mokėjimo kortelės suteikiamos labai panašiomis sąlygomis. Bent 1 kortelę įmonė gauna nemokamai su paslaugų krepšeliu.
Revolut Basic paslaugų krepšelis nuo 2024-09-04 yra mokamas ir kainuoja brangiau nei tradicinių bankų paslaugų krepšeliai įmonėms. Jis be papildomų mokesčių suteikia po 1 kortelę kiekvienam darbuotojui. Vadinasi, kuo daugiau mokėjimų kortelių įmonei reikia, tuo labiau apsimoka jas išsiimti iš Revolut.
Mokėjimų įstaiga Paysera suteikia mokamas debetines korteles. Tačiau jos galimybės yra ribotos. Paysera pati nedalyvauja Visa sistemoje, o jų pasirinkti tarpininkai dažnai susiduria su techninėmis problemomis, pvz.: neveikia periodiniai mokėjimai.
Virtualios mokėjimo kortelės
Revolut leidžia susikurti iki 200 nemokamų virtualių kortelių. Užsienyje registruotos mokėjimų įstaigos kaip Juni.co taip pat išduoda nemokamas virtualias mokėjimų korteles Lietuvos įmonėms.
Virtualios mokėjimų kortelės daugumoje situacijų įmonėms yra geresnis pasirinkimas už fizines korteles.
Pirma, jos nekainuoja. Beveik visos mokėjimų įstaigos taiko mokesčius fizinėms kortelėms.
Antra, jomis galima naudotis jau po minutės. Fizinių kortelių tenka laukti net porą savaičių.
Trečia, virtualios mokėjimų kortelės suteikia galimybę skirtingiems tiekėjams mokėti skirtingomis kortelėmis. Turint didelį mokėjimų srautą, taip lengviau grupuoti ir valdyti mokėjimus. Pavyzdžiui, Facebook reklamos agentūra turi 10 klientų, kuriems naudoja atskirus mokėtojo profilius ir kasdien užsako mokamus įrašus. Per mėnesį gaunasi 300 mokėjimų Facebook. Kiekvienam klientui sukūrus po atskirą virtualią kortelę, mėnesio pabaigoje ir banke aiškiai matosi, kiek kuriam klientui išleista.
Ketvirta, virtualios mokėjimų kortelės padeda užkardyti dalį rizikų. Pavyzdžiui, su ta pačia virtualia kortele tam pačiam klientui paslaugas perkame iš keliolikos tiekėjų. Nutraukę sutartį su tokiu klientu panaikiname jo kortelę ir daugiau jokių mokėjimų jo vardu nebebus atliekama. Net jei klientas perėmė savo paskyrų administravimą ir bandė atlikti mokėjimus mūsų išsaugota kortele, pinigai nuo mūsų sąskaitos nėra nurašomi, nes tokios kortelės iš viso nebėra.
Lietuviškas cashback
Revolut ir kiti bankai fiziniams asmenims siūlo korteles, su kuriomis klientams grąžina iki 0,5% nuo išleistos sumos. Tačiau šių kortelių sąlygose bankai yra įvedę viršutinę išleistos sumos ribą, kuri būna vos keli tūkstančiai eurų. Vadinasi, realiai galima susigrąžinti tik keliolika eurų. Kai kurių kortelių sąlygose nurodyta, kad cashback apskritai taikomas tik atsiskaitant fizinėse parduotuvėse.
Juni.co Lietuvos įmonėms grąžina nuo 0,5% iki 1% nuo visos per kortelę išleistos sumos, netaikydami jokių lubų. Tačiau jie taiko papildomus reikalavimus ir mėnesinius mokesčius. Tokios mokėjimo įstaigos orientuojasi į klientus, kurie per mėnesį kortelėmis išleidžia daugiau kaip 20 tūkst. EUR. Pavyzdžiui, išleisdama 50 tūkst. EUR Facebook ir Google Ads reklamai, Lietuvos įmonė per mėnesį gali susigrąžinti 250€. Tačiau kas mėnesį reikės mokėti 79€ sąskaitos aptarnavimo mokestį.
Kai kurios naujos mokėjimų įstaigos kaip Vivid.money imituoja amerikietišką cashback sistemą ir Lietuvos įmonėms grąžina 1-7% nuo per kortelę išleistos sumos. Tačiau jos pačios negauna tokių komisinių iš pardavėjų ir šį netikrą cashback moka iš savo rinkodaros biudžeto, todėl tai yra tik laikina rinkodaros priemonė naujiems klientams pritraukti. Pradėjus naudotis tokia paslauga, kiekvieną mėnesį sąlygos vis blogėja, pvz.: cashback limitas mažėja nuo 300€ iki 150€, cashback pradedamas skaičiuoti tik kai kurioms pirkinių kategorijoms (pagal MCC kodus), siūlomos kategorijos tampa vis keistesnės, kategorijos gauna vis mažesnį procentą ir t.t. Verslininkams neverta gaišti laiko žaidžiant su nuolat besikeičiančiomis cashback kategorijomis, nes galiausiai neis pasiekti jokių apčiuopiamų cashback sumų. Konkrečiai vivid.money atveju, net išpildžius visas sąlygas ir turint mokėjimą su teisingu MCC kodu, cashback dažnai nesuteikiamas pagal tos kategorijos sąlygas dėl jų techninių problemų.
Amerikietiškas cashback
Amerikos bankai JAV rezidentams išduoda kreditines korteles, kurios siūlo nuo 1,5 iki 3% cashback be sumos limito. Šiomis sąlygomis gali pasinaudoti ir Lietuvos verslai. Dauguma bankų turi specialias sąlygas ne rezidentams, pvz.: įnešus 250 tūkst. USD į taupomąją sąskaitą, bankas sutinka teikti tipines rezidentų paslaugas, t.y. ir išduoti kreditines korteles. Mokėjimų įstaigos išduoda kreditines korteles su ženkliai mažesniu depozitu.
Turintiems laisvo kapitalo ir didesnes kaip 50 tūkst. EUR mėnesines išlaidas per kortelę, verta apsvarstyti įmonės JAV steigimą. Vien cashback ne tik padengs tokios įmonės išlaikymo kaštus, bet ir generuos joje papildomą pelną. Plius, JAV įsteigtos įmonės pirmaisiais metais gauna po keletą tūkstančių AWS, Google Cloud ir kitų paslaugų teikėjų kreditų.
Jei įmonė turi pajamų USD, tokia praktika sutaupo ir valiutos keitimo sąnaudas. Priešingu atveju valiutų keitimas ir padidina sąnaudas, ir sukuria papildomų rizikų dėl kursų svyravimo.
Nematomas cashback limitas
Mokėjimų kortelės su cashback labiausiai pasiteisina turint daug pirkimų po keletą tūkstančių eurų su skirtingais mokėjimo profiliais. Kuo didesnę sumą mokame vienam tiekėjui, tuo didesnio spaudimo iš jo sulaukiame keisti mokėjimo būdą.
Pavyzdžiui, mokėdami 50 tūkst. EUR už Facebook reklamą su lietuviška mokėjimų kortele sulauksime pasiūlymo mokėti banko pavedimu. Kuo labiau ši suma augs, tuo tas pasiūlymas bus įtaigesnis arba įsakmesnis. Todėl naivu planuotis gauti cashback nuo šimtus tūkstančių eurų siekiančių išlaidų.
Mokėjimo būdo pakeitimas į banko pavedimą ir cashback praradimas gali būti naudingas. Tokiu būdu už reklamos paslaugas mokėsime tik pasibaigus mėnesiui su dar 1 mėnesio atidėjimu. Toks 45 dienų apyvartinio kapitalo finansavimas kitais būdais daugeliui įmonių kainuoja daugiau, nei jos gauna iš cashback.
Jei atsiskaitymas banko pavedimu su atidėjimu yra siekiamybė, tuomet jau dabar turėtume maksimizuoti savo cashback. Kuo didesnis yra kortelės cashback, tuo daugiau pardavėjas moka už tokios kortelės mokėjimo apdorojimą. Vadinasi, tuo greičiau pardavėjas pasiūlys mokėti banko pavedimu.
